Interneto forumuose, naujienų portalų ir tinklaraščių komentaruose virte verda įvairios diskusijos. Tačiau, ar jų dalyviai suvokia, ką vienas kitam sako? Kartais atrodo, kad nelabai.
Kūno kalbos tyrėjai tikina, kad nuo 60 iki 70 procentų visos prasmės perduodama neverbaliai. O anot psichologijos profesoriaus Alberto Mehrabiano, pokalbiuose apie jausmus ir pažiūras žodžiais pasakoma tik 7% informacijos. Pasaulyje garsi jo 7%-38%-55% taisyklė teigia, kad 38 procentai reikšmės suprantami iš balso tono, 55 iš veido išraiškos, kūno kalbos.
Virtualioje erdvėje bendraujantys žmonės vienas kito nemato ir negirdi. Jei tikėti kūno kalbos tyrėjais emocionalių diskusijų metu jie praranda 93 procentus prasmės. Žinoma, komentaruose pasitaiko ir ramių, konstruktyvių diskusijų, tačiau net ir jų metu prarandama daugiau nei pusė informacijos.
Internete jaučiamas realaus gyvenimo diskusijos vaizdinės ir garsinės informacijos trūkumas. Jį kompensuoti bandoma įvairiai. Šiandien daugeliui pažįstami emotikonai – tie geltoni veidukai, naudojami bendraujant Skype ir kitose skaitmeninėse erdvėse. Jais perduodama veido išraiška. Plintant sparčiam interneto ryšiui galima bendrauti naudojantis interneto kameromis. Jos, iš dalies, realizuoja visą realioje diskusijoje perduodamą informaciją.
Vienintelis trūkumas – tikrumas. Net ir sparčiausią internetą ir geriausią kamerą naudojantis internautas negali savo pašnekovo paliesti, užuosti, galų gale palaižyti. Ar nesustabdomai tobulėjančios technologijos leis padaryti ir tai? Galbūt. Galbūt netolimoje ateityje bus galima užsidėti šalmą ir bendrauti su žmogumi gyvenančiu Aliaskoje ar Australijoje taip lyg jis būtų vos už keliolikos centimetrų.
