Štai ir dabar galima rinktis kelis rašymo kelius (tai užkoduota pavadinime) – galiu rašyti apie diskusijas, apie tai, kaip aš ar mano draugai, ar dar koks velnias išbandė save diskusijose (pvz.: kokiame „First toastmasters of Lithuania“) arba kaip nors užgesinti jūsų budrumą ir su kokia gražia įžangėle išplėtoti homoseksualų teisės ir lygybės paieškų temą (gyvi pavyzdžiai, ne viena pora portalų, pasikuisti po LGBT informaciją, nors... iš tikrųjų šiai temai šaltinių begalės).
Ir vis dėl to, pastaruoju metu pastebėjau, kad žmonės (bent jau kur dažnai sukuosi aš) neturi įgūdžių diskusijoms. Ne išimtis ir aš. Iš pradžių tema tarsi iškelia problemą, diskusija atrodo kryptinga, tačiau nejučia, ji tampa nebevaldoma ir tai tampa eilinės, beprasmės kalbos apie nieką.
Ieškojau vietos, kur tikėjausi bus kitaip. Tad pirmasis mano „tyrimo“ objektas buvo LUNI. Tai – laisvasis universitetas, kuris suteikia galimybę aktyviai dalintis žiniomis ir būti išgirstam. Ne paslaptis – už akies patraukė ir tema - „Kam reikalingos gėjų eitynės?“.
Bet praleistas laikas, kuris išsiplėtojo net iki pusantros valandos, nepraėjo veltui – manau, ši erdvė puiki galimybė mokytis reikšti nuomonę, mąstyti, o gal net pasiruošus iš anksto argumentų atžvilgiu. To labiausiai trūko – svarių argumentų, nes taip ir neišgirdome, kodėl to reikia. Visi „jaučiam“ idėją, bet to neužtenka statistiniam gyventojui, kurį labiau gali paveikti mitingas prie Vilniaus savivaldybės, kuris nėra itin šviesių atspindžių.
Man įdomu kokį pavidalą šios eitynės įgaus gegužės mėnesį, tik tikiuos, kad be fizinio smurto. Tuo tarpu, siūlau ir jums sudalyvauti kokioje diskusijoje, kad bent galėtumėte pasakyti po argumentą, kodėl jūs už ar prieš dėl ne tik Lietuvoje laukiamų gėjų eitynių.