2010 m. balandžio 6 d., antradienis

Galimybė išsakyti nuomonę viešai arba homoseksualai irgi nori būti išgirsti

Čia juk blogo įrašas, tiesa? Nereikia šabloniškos įžangos, „prievartauti“ save (ne visada, žinoma) ieškant kokių trijų ypatingų šaltinių, tikintis, kad tavo straipsnį perskaitys bent iki pusės.


Štai ir dabar galima rinktis kelis rašymo kelius (tai užkoduota pavadinime) – galiu rašyti apie diskusijas, apie tai, kaip aš ar mano draugai, ar dar koks velnias išbandė save diskusijose (pvz.: kokiame „First toastmasters of Lithuania“) arba kaip nors užgesinti jūsų budrumą ir su kokia gražia įžangėle išplėtoti homoseksualų teisės ir lygybės paieškų temą (gyvi pavyzdžiai, ne viena pora portalų, pasikuisti po LGBT informaciją, nors... iš tikrųjų šiai temai šaltinių begalės).


Ir vis dėl to, pastaruoju metu pastebėjau, kad žmonės (bent jau kur dažnai sukuosi aš) neturi įgūdžių diskusijoms. Ne išimtis ir aš. Iš pradžių tema tarsi iškelia problemą, diskusija atrodo kryptinga, tačiau nejučia, ji tampa nebevaldoma ir tai tampa eilinės, beprasmės kalbos apie nieką.


Ieškojau vietos, kur tikėjausi bus kitaip. Tad pirmasis mano „tyrimo“ objektas buvo LUNI. Tai – laisvasis universitetas, kuris suteikia galimybę aktyviai dalintis žiniomis ir būti išgirstam. Ne paslaptis – už akies patraukė ir tema - „Kam reikalingos gėjų eitynės?“.


Diskusijoje mačiau ne vieną ryškią asmenybę, tik jų neužteko, kad pajausčiau, kad joje įvyko „sprogimas“. Man tai buvo panašiau į apšilimą. Taip, buvo pora pasisakymų apie užsienyje vykstančius paradus, apie tai, kad žiniasklaida per vėlai reagavo, buvo eskaluojamos ir priežastys, kam išvis reikia šių eitynių. Bet visi ryškesni pasisakymai tarsi būdavo neišgirsti, diskusija plaukė paviršium, kabindama pradinę diskusijos užuomazgą – „ar homoseksualai neturi tiesių, juk ir taip visi žino, kad jie yra“.



Bet praleistas laikas, kuris išsiplėtojo net iki pusantros valandos, nepraėjo veltui – manau, ši erdvė puiki galimybė mokytis reikšti nuomonę, mąstyti, o gal net pasiruošus iš anksto argumentų atžvilgiu. To labiausiai trūko – svarių argumentų, nes taip ir neišgirdome, kodėl to reikia. Visi „jaučiam“ idėją, bet to neužtenka statistiniam gyventojui, kurį labiau gali paveikti mitingas prie Vilniaus savivaldybės, kuris nėra itin šviesių atspindžių.


Man įdomu kokį pavidalą šios eitynės įgaus gegužės mėnesį, tik tikiuos, kad be fizinio smurto. Tuo tarpu, siūlau ir jums sudalyvauti kokioje diskusijoje, kad bent galėtumėte pasakyti po argumentą, kodėl jūs už ar prieš dėl ne tik Lietuvoje laukiamų gėjų eitynių.