2010 m. balandžio 12 d., pirmadienis

Kaip diskusija gali išspręsti problemas


Diskusija vyksta kiekvieną dieną. Draugų rate, pokalbiuose su darbdaviais, su kasininkais, su valgyklos darbuotojais, bufetininkėmis, galų gale ir šeimoje, kai ginčyjamąsi kas išplaus indus ar išsiurbs kambarį.

Kartą su drauge šiek tiek susibarėme dėl ganėtinai elementaraus ir nesvarbaus dalyko – tušinuko. Šis pokalbis, kurį radau programos „Skype“ atmintyje, puikiai įrodo jog diskusija vyksta įvairiose vietose, įvairiu laiku ir dėl įvairių priežaščių.

[16:35:47] Viktorija: Sveikas, palikai pas mane kažkokį baltą tušinuką su paauksuotais inicialais.

[16:36:28] Simonas: Rimtai? Ar tai tas tušinukas su užrašu LMA?

[16:36:44] Viktorija: Taip, būtent jis. Labai gražus. Ar galėčiau jį pasilikti?

[16:37:25] Simonas: Jokiu būdu. Šį tušinuką gavau dovanų ir jis tikrai neprastas. Galėsiu kitą padovanoti, bet šitą teks atiduoti.

[16:38:13] Viktorija: Na, taip paprastai aš tau jo neatiduosiu. Turėsi jį išsipirkti.

[16:38:58] Simonas: Kodėl? Aš jį netyčia palikau pas tave svečiuodamasis. Jis priklauso man.

[16:41:28] Viktorija: Jis ne visai priklauso tau. Kol pateko į tavo rankas, jį lietė šimtai ar net gi tūkstančiai žmonių. Kiekvienas daiktas yra mūsų ryšys su kitais žmonėmis, tas tušinukas tave sieja su kinų fabrike dirbančiais, su tais, kurie jį tau davė. Jei prie kiekvieno daikto pastatytume visus žmones, kurie prisidėjo jį kuriant, tuomet namai turėtų prasitęsti keliasdešimt kilometrų. Tai taip išeina, kad tas daiktas yra visų. Tai kodėl turiu jį tau grąžinti?

[16:45:54] Simonas: Jei gilinsimės į tokius dalykus, tai galima būtų pasakyti, kad beveik kiekvienas pirktas, o ne paties gamintas daiktas yra ne tavo nuosavybė. Tai galbūt man ateiti į tavo namus ir pasiimti sofą su televizoriumi? Dar pasigaminti iš tavo pirktų produktų popcornus. Juos išsivežti į savo namus ir ten žiūrėti krepšinį? Ir šie daiktai tau bus negražinti. Drauge, juk negražu taip elgtis. Suprantu, kad tau tas tušinukas patinka, bet jis priklauso man. Tikiuosi neišrašei dar jo.

[16:48:32] Viktorija: Užrašiau kelis eilėraščius. Tiesa, kaip tu pasigaminsi iš morkų popcornus ir išsineši sofą žemyn iš penkto aukšto. Juk tam reikės perkraustymo tarnybos automobilio ir dar bent kelių vyrų. Tuomet, aš galiu jaustis saugi tau ir negrąžindama tušinuko. Be to, kodėl ieškai grožio ten, kur jo nėra.

[16:56:01] Simonas: Na popcornų gal ir neišeis pasigamint, teks parduotuvinius valgyt ir tikėtis, kad nieks jų iš manęs neatims, nes visgi jie nėra "mano", o sofą nuridensiu nuo laiptų ir ant savo mašinos stogo pritvirtinsiu ir saugiai nusivešiu namo. Bet tai bus kelbu. Sutariam taip. Aš leisiu tau dar kelis eilėraščius parašyt su mano nuosavybe ir tu man jį atiduosi, ok? Tada ir liksim draugais ir kiekvienas bus patenkintas. Ar ne?

[16:57:49] Viktorija: Na, tiesiog nejaukiai jaučiuosi, jog per mane gali vėliau jaustis nesaugiai, kad kažkas gali atimti tavo popcornus. Ir apskritai, gali nustoti pasitikėti žmonėmis. Bet kadangi čia ne saugykla, tuomet dar keli eilėraščiai, na dar trys, vieną paskirsiu tau, už tai, kad naudojausi tušinuku ir vienas alyvuogių pakelis. Tinka?

[17:02:18] Simonas: Blemba, trys šiek tiek daugokai, bet tiek to, sutinku su tokiomis sąlygomis. Svarbiausia, kad tušinukas patektų į savo savininko rankas. O dėl alyvuogių irgi viskas ok. Reiks nugvelbt iš namų šaldytuvo ir atvežt tau.

[17:03:09] Viktorija: Galėsime pasidaryti salotų. Tada sutarta. Iki pasimatymo.

[17:03:36] Simonas: Iki. P.S. Eilėraščius kuo trumpesnius rašyk.