Konstruktyvi kritika ir pastabos – privalomi kiekvienos diskusijos komponentai, tačiau dažnai griežtai atsiriboti nuo asmeniškumų tampa sunkiausiu uždaviniu ginčijantis diskutuojama tema. Apšaukdami oponentą ar sumenkindami jo išsakytus teiginius ribojate diskusijos produktyvumą. Keletas patarimų sėkmingai diskusijai. Juk čia gimsta tiesa.
Nebijokite tylos. Jei kalbėsite pernelyg daug ir neapgalvotai sutrikdysite savo oponentus ir pasimesite savo išsakytų žodžių sraute. Apgalvokite savo teiginius, o tik tuomet juos ištarkite garsiai, nepamirškite pagrindinės temos, kuria diskutuojate, juk nenorite pateikti dviprasmiškų svaičiojimų kitiems diskusijos dalyviams...
Kuomet nesutinkate su išsakytu teiginiu, nepulkite pašnekovo kaltinti kvailumu ar nuvertinti jo teiginių. Geriau naudokite žodžių junginį, kuris patvirtina pašnekovui, jog jo klausotės ir gerbiate išsakytą nuomonę „Neapsisprendžiu, ar sutinku su Jūsų teiginiais, galbūt galėtumėte paaiškinti detaliau?“ ar tiesiog ištarkite, jog turite kitokį požiūrį. Toks pakantumas oponentams leis išlaikyti sveiką diskusijos toną.
Konfliktinių situacijų vengimas užkirs kelią diskutuojančioms pusėms nukrypti į asmeninius oponentų įžeidinėjimus, kurie gali sukelti rimtus konfliktus, jau peržengus diskusinės erdvės slenkstį. Nerodykite aiškaus savo pranašumo prieš kitus dalyvius, rungtyniaukite argumentais, o ne aštria asmenine kritika.
Pats svarbiausias patarimas įsivėlus į diskusiją – mėgaukitės ja. Jei oponentų argumentai pasirodo stipresni, o galbūt jiems pavyko įtikinti jus savo teisumu, priimkite tai kaip savo akiračio plėtimą, o ne mirtino mūšio pabaigą. Juk jūs tik dalyvaujate pokalbyje, kuriame keičiamasi skirtingomis nuomonėmis, o ne bandote ginti savo orumą teismo salėje.
Kiekviena diskusija gali papildyti žinių bagažą ir skatinti asmeninį tobulėjimą, jei laikysitės pagarbos principų. Nepaverskite diskusijos šeimyniniu barniu, tai kur kas subtilesnis ir pasiruošimo reikalaujantis pokalbis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą